užvilktis

ùžvilktis sm. (1) žr. užvalktis 2: Jai (čigonei) ùžvilktis menkas, šaltas Rp. Tokiuo užvilkčiu jie gali artokai prieiti į grobį Vr. Striukas trumpas mundarėlis – tai žalnierio užvilktėlis LTR(Kp).